Leninogorskas (Gorod Leninogorsk)
Leninogorskas (rus. ir ) – miestas Rusijoje, pietryčių Tatarstane, ~40 km į pietryčius nuo Almetjevskos, prie Zajaus aukštupio; rajono centras. Plentai į Bugulmą, Almetjevską, Aznakajevą; geležinkelio stotis. Svarbus naftos ir gamtinių dujų gavybos pramonės centras. Taip pat vystoma automobilių dalių, naftos gavybos technikos gamybos, baldų, siuvimo, gelžbetonio, maisto pramonė.
Yra Kazanės nacionalinio tyrimų technikos universiteto filialas, dvi kolegijos, technikumas, krašto, naftininkų muziejai. Leninogorskas garsėja kaip nuolatinis konkurso „Patogiausias gyventi Rusijos miestas“ laimėtojas.
2019 m. 43,3 % miesto gyventojų buvo rusai, 42,8 % – totoriai, 5,3 % – čiuvašai, 5,8 % – mordviai.
1795 m. įkurta gyvenvietė Naujoji Pismianka (Новая Письмянка). 1883 m. ji buvo valsčiaus centras, stovėjo cerkvė. XX a. 4-ajame dešimtmetyje imta plėtoti pramonė. 1947 m. apylinkėse pradėta naftos gavyba, gyvenvietė ėmė sparčiai augti. 1955 m. suteiktas miesto statusas ir Leninogorsko vardas (miestas pavadintas Lenino garbei).
Žemėlapis - Leninogorskas (Gorod Leninogorsk)
Žemėlapis
Šalis - Rusija
Rusijos vėliava |
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
RUB | Rusijos rublis (Russian ruble) | ₽ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
KV | Komių kalba (Komi language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |
TT | Totorių kalba (Tatar language) |
CE | Čečėnų kalba (Chechen language) |
CV | Čiuvašų kalba (Chuvash language) |